Rašytoja Monika Budinaitė dalinasi mintimis apie literatūrą mokykloje. Kiti ciklo pokalbiai.
Kokioje mokykloje mokeisi?
Kauno Saulės gimnazijoje.
Už ką norėtum padėkoti savo lietuvių kalbos mokytojai?
Labiausiai norėčiau padėkoti savo pradinių klasių mokytojai. Už tikėjimą, kad puikiai rašau rašinėlius, už vedžiojimą po skaitovų konkursus, kur ir prasidėjo mano pažintis su literatūra.
Įsimintiniausi kūriniai
Kokius kūrinius mokykloje skaityti buvo didžiausia kančia?
Mokykloje viską skaityti būdavo kančia. Daug kūrinių jau skaičiau po to kai baigiau ne tik mokyklą, bet ir universitetą.
Ar buvo literatūros, autorių, kuriuos skaityti buvo tiesiog palaima?
Palaimos buvo mažai. Bet iš labiausiai įstrigę ir apskritai perskaityti nuo pradžios iki pabaigos kūriniai buvo: V.M.Putino „Altorių šešėly“ ir A.Škėmos „Balta drobulė“.
Ar yra koks nors posakis ar rašytojo mintis, kurią iki šiol prisimeni ir pasakytum net pažadinta vidury nakties?
„Jei gali nerašyti – nerašyk“, nes visiškai tam nepritariu. Rašau ne todėl, kad kitaip negaliu. Rašau, nes noriu rašyti. Nerašyti galiu lengvai, jei tuo metu noriu veikti ką nors kitą.
Apie ką rašei, jei rašei, samprotavimą/interpretaciją lietuvių kalbos egzamine?
Apie Marcelijaus Martinaičio Kukutį. Tuo metu net nenutuokiau, kas jis toks. Bet egzaminą išlaikiau puikiai. Matyt vidinė intuicija ir vaizduotė buvo teisinga.
Palinkėjimai mokyklai, sau, mokytojams
Jei gautum supergalią pakeisti tai, kaip mokykloje mokoma lietuvių kalbos ir literatūros, ką pakeistum pirmiausiai?
Mokyklą esu baigusi jau daugiau metų, nei joje mokiausi, tad nebežinau, kas jose vyksta šiais laikais. Bet visada esu už laisvesnes pažiūras, už bandymą į dalyką pažvelgti iš daugiau perspektyvų, gal net nežymiai sulaužant vieną kitą taisyklę. To ir linkėčiau besimokantiems literatūros – drąsos skaityti, kas įdomu ir aktualu jaunimui šiandien.
Ką norėtum pasakyti sau, jei sutiktum save praeityje, kai dar buvai moksleivė?
Oi, labai daug ką. Pradėčiau nuo pokalbių apie identitetą, profesiją, baigčiau patarimais apie šeimos kūrimą. Tik turbūt jaunam žmogui tai būtų prasti patarimai. Visi praeiname savo kelius ir retai kada pasitikime kitų patirtimi. Tuomet gal tiesiog priminčiau, kad visi dalykai turi daugybę baigčių ir kad visos jos gali būti tiek pat teisingos, kaip ir neteisingos. Svarbiausia savęs kuo dažniau klausti, ko nori.
Ko palinkėtum visiems lietuvių kalbos mokytojams?
Būti kūrybiškiausiomis savo versijomis.
Ką dabar skaitai ar planuoji skaityti?
Dabar skaitau Richard‘o Powers‘o „Medžių istorija“. Galinga knyga. Viena geresnių paskutiniu metu skaitytų.
Plačiau apie rašytoją Moniką Budinaitę: rasytojai.lt